Tanel, ar galite savais žodžiais paaiškinti, ką daro „Fleet Complete“?
Mes padedame transporto parkus turinčioms įmonėms dirbti geriau. Dalijimosi automobiliais programinė įranga, darbų eigos skaitmenizavimas palengvina darbą ir transporto parko valdymą.
Manau mums svarbiausia yra efektyvumas – automatizuoti darbo procesus, peržiūrėti transporto parką ir efektyviai valdyti išteklius.
Papasakokite koks yra jūsų vaidmuo įmonėje.
Trumpai tariant, mano užduotis yra sukurti mūsų klientams tinkamus dalykus.
Tikriausiai kyla klausimas, kokie yra tinkami dalykai – tai priklauso nuo rinkos. Mano darbas yra sužinoti kokie yra kliento ar potencialaus kliento didžiausi rūpesčiai ir iš kur jie kyla.
Ar dėl to, kad jis savo įmonėje turi senų neefektyvių procesų ar, kad taupydamas laiką praleidžia procese kai kuriuos svarbius žingsnius, o tai padaro procesus neefektyvius ar dar dėl kažko kito.
Tinkami dalykai taip pat yra tai, ką diktuoja pasaulio rinkos ir tendencijos. Apskritai, mes judame link automobilių elektrifikavimo, o kalbant apie sunkvežimius, „Uber“ ir kiti jau bando turėti elektrinius sunkvežimius. Visa tai kelia naujus iššūkius įkrovimo stotims ir viskam, kas susiję su elektriniais sunkvežimiais.
„Viskas prasideda nuo realių gyvenimo problemų.”
Aš negalvoju, kad gal tai būtų puiki programinė įranga ar kai kurios funkcijos yra siaubingos. Pavyzdžiui, jei pas mus ateina klientas ir sako, kad jis turi 100 automobilių ir būtų nuostabu žinoti kur jie yra bet kuriuo metu, mes nesiūlome sprendimo iš karto, o užduodame daugybę klausimų.
Kam jums to reikia?
Kodėl jums reikia realiu laiku žinoti kur yra automobiliai ir pan.? Svarbu yra suprasti, ar kliento poreikis kyla iš to, kad jis mano, jog „visą laiką viską darė vienodai“ ar problema yra kitur ir galime gauti daug efektyvesnį rezultatą atkurdami kliento procesus. Sudėtingiausia, kai klientas turi „problemą“ ir kreipiasi į mus prašydamas konkretaus sprendimo, nors tikroji problema slypi visiškai kitur.
Viena iš mūsų teikiamų paslaugų yra dalijimosi automobiliais programa – „CarSharing“. Gal galite paaiškinti kokią problemą išsprendžia ši paslauga ir kaip nustatėme problemą?
Viskas prasideda nuo paprasto klausimo – kaip galima efektyviau naudoti savo transporto parko išteklius?
Estijoje yra labai populiaru automobilius skirti pagal užimamas pareigas, tai dažnai yra kaip priedas prie atlyginimo. Daugeliu atvejų, šie automobiliai naudojami ryte nuvažiuoti į darbą ir vakare grįžti namo, o didžiąją dienos dalį jie stovi automobilių stovėjimo aikštelėje prie biuro. Tačiau įmonės darbuotojams reikia ir važiuoti pas klientus arba vykti į kitas su darbu susijusias keliones. Įmonės iš pradžių papildomai darbo kelionėms nuperka 3-4 automobilius, su kuriais darbuotojai gali vykti į reikiamas keliones, bet neperka 10 automobilių kiekvienam pardavimų komandos nariui. Šis sprendimas veikia tol, kol keturi darbuotojai vienu metu kažkur važiuoja, o kiti šeši nepradeda sakyti, kad jie negali dirbti, nes neturi automobilių. Tuomet įmonė nuperka dar 4 papildomus automobilius, taigi iš viso yra jau 8 ir atrodo, kad viskas pagerėja. Tačiau pasirodo, nors 8 darbuotojai yra kelyje, 2 nieko neveikia. Vadovas pasvarsto ir nuperka dar 2 automobilius. Dabar jau yra 10 automobilių dešimčiai darbuotojų. 
Tanel aiškina, kaip veikia „Carsharing“ sprendimas.
Tiesą sakant, šiuo atveju problema nėra išteklių trūkumas. Problema yra, kad nėra apžvalgos, kur yra naudojami ištekliai ir ar jie naudojami pagal paskirtį. Paprastai šis procesas baigiasi tam tikros programinės įrangos, pavyzdžiui, „Outlook“ kalendoriaus įdiegimu. Jeigu darbuotojui reikalingas automobilis, jis tai užregistruoja kalendoriuje, o ši sistema veikia gana gerai. Tačiau šis sprendimas veiks tol, kol turėsite 2–3 automobilius ir galėsite sekti šiuos kalendorius. Tačiau, jeigu įmonėje turite, pavyzdžiui, 30 automobilių ir 100 žmonių, šis sprendimas eikvos jūsų žmogiškuosius išteklius, nes tinkamam automobiliui rasti prireiks pusės dienos. Be to, kartais nutinka taip, kad kažkas paima automobilį prieš tai jo nerezervavęs, taigi turite spręsti naują problemą. Jūs dalinai galite išspręsti išteklių problemą, lieka rezervavimo problema, net ir ją išsprendus būna įvairiausių žmogiškųjų klaidų. Galbūt tokia paprasta programinė įranga pradžioje kažkiek gali padėti, tačiau vėliau jums prireiks labai specifinės programinės įrangos, susijusios su konkrečiomis problemomis ir procesais, kad būtų lengviau valdyti šias žmogiškąsias klaidas.
Mūsų „CarSharing“ sprendimas yra sukurtas mokantis iš visų mūsų klientų klaidų, naudodami šį sprendimą jūs žinosite ar jūsų norimas automobilis yra laisvas ar rezervuotas, ar automobilis atvyks laiku ar ne.
Mūsų siūlomą „Carsharing“ sprendimą du mėnesius galite bandyti nemokamai
Daugelis organizacijų, kuriose yra dalijamasi automobiliais, save reklamuoja kaip labai ekologiškas įmones. Prašau paaiškinkite, kur čia yra ekologiškumas?
Pirmiausia, yra sumažinamas transporto parko dydis. Vietoje 30 automobilių – vieno automobilio kiekvienam darbuotojui, galima turėti mažiau nei 10 automobilių visiems 30 darbuotojų. Tai reikšmingai sumažina išmetamų teršalų kiekį ir labai sumažina įmonės sąnaudas. Taip pat tai reiškia, kad vartojama mažiau – automobiliai, kurie stovi nenaudojami, negamina išmetamųjų dujų, tačiau aplinka yra teršiama jų gamybos proceso metu. Jei neturite 10 nenaudojamų automobilių, o turite ir naudojate 5 – naudojate mažiau ir taip saugote gamtą.
OECD tyrimo duomenimis, vidutiniškai 90% viso laiko automobilis stovi.
Telia — pavyzdys Baltijos šalyse
„Telia Lietuva“ taip pat naudoja mūsų sprendimą, jie turi 80 automobilių, kuriuos visi darbuotojai gali rezervuoti. O pavyzdžiui, Estijoje „Telia“ darbuotojai nemokamai gali naudotis Bolt ir Stigo motoroleriais ir dviračiais.
Taigi vietoje automobilio galite važiuoti elektriniu motoroleriu.
Kai turime apžvalgą kur važiuoja automobiliai, galime analizuoti ir kiek laiko automobiliais yra važiuojama. Jeigu paaiškėja, kad automobilis vienos rezervacijos metu nuvažiuoja vidutiniškai 2 km, tuomet nėra prasmės važiuoti automobiliu. Tokiu atveju protingiau yra vasarą eiti pėsčiomis ar važiuoti motoroleriu, o žiemą važiuoti taksi arba viešuoju transportu.
Taigi ar gali autoparke būti kitokių transporto priemonių?
Žinoma. Autoparke nebūtinai turi būti tik automobiliai, nors ir vadiname tai autoparku. Galite turėti elektrinius dviračius, motorolerius, iš esmės bet kokias alternatyvias transporto priemones. Jūsų tikslas nėra duoti darbuotojams automobilius, reikia, kad jie turėtų galimybę nuvykti iš taško A į tašką B kaip įmanoma greičiau ir paprasčiau. Kai kuriuose didesniuose miestuose automobilis nėra pati patogiausia transporto priemonė, kai reikia nuvažiuoti 5 km, o tenka 30 minučių sėdėti transporto kamštyje. Daug paprasčiau yra pasiimti motorolerį ir važiuoti pėsčiųjų taku ar keliu kur mažiau eismo.
Kai turite automobilį, turite tam tikrų pastovių išlaidų, bet didžiausia išlaidų dalis priklauso nuo to, kaip vairuojate savo automobilį. Ar yra kažkoks būdas kontroliuoti tai technologijų pagalba?
Mūsų sistemoje galima stebėti vidutinį automobilių greitį, apsisukimus ir kitus rodiklius. Taigi galima analizuoti vairavimo stilių ir mokyti vairuotojus geresnės vairavimo kultūros. Matome, kad tai galima puikiai išnaudoti. Ne visada galite žmones priversti kažką daryti, galite pasakyti, „nedarykite to“, bet žmogus turi pats to norėti. Jis turi turėti asmeninių interesų šiame žaidime, kaip angliškai sakoma „skin in the game”.
Ne visada galite priversti žmones kažką daryti, galite pasakyti „nedarykite to”, bet žmogus turi pats to norėti.
Mūsų paslaugoje tai vadinama vairavimo balais. Idėja yra paprasta – imame įvairius duomenų šaltinius, kuriuos gauname iš mūsų prietaisų ir naudojame juos kiekvieno važiavimo balui apskaičiuoti, pagal šiuos balus nubrėžiamas vairuotojo vairavimo stilius.
Pavyzdžiui, staigus stabdymas, neatsargus greičio padidinimas ir didelis greitis sukant yra veiksmai, kurių neturėtumėte daryti, todėl tai sumažina vairavimo balą. Taigi galbūt galima surengti draugiškas varžybas tarp darbuotojų – kas gaus geriausią balą. Tuomet žmogus žaisdamas stengiasi būti geresnis už kitus. Įmonė gali net paskirti kažkokį prizą, tuomet žmogus gaus mažą apdovanojimą už savo pastangas.
Jau minėjome, kad Estijoje tarnybinis automobilis dažnai yra kaip priedas prie atlyginimo. Ar gerai suprantu, kad su „CarSharing” galima efektyviau naudoti tarnybinius automobilius?
Taip, kalbant apie išteklių naudojimą, yra du būdai. Žmogus atvyksta į darbą savo automobiliu, važiuoja 15 minučių, pastato automobilį 8 valandoms, o paskui 15 minučių važiuoja namo. Taigi automobiliu važiuojama pusvalandį per dieną, o likusį laiką jis stovi. Kitaip yra su tarnybiniu automobiliu. Darbuotojas ryte į darbą atvyksta kitu transportu, pasiima tarnybinį automobilį, važiuoja juo 8 valandas ir pastato jį 16 valandų. Tačiau jis galėtų būti naudojamas daugiau. Įmonės ima leisti savo darbuotojams naudoti automobilius ir asmeninėms kelionėms. Estijoje, jeigu tarnybiniu automobiliu yra važinėjama ne tik į darbą ir atgal, reikia mokėti papildomus mokesčius. Todėl įmonės turį simbolinį mokestį už nuvažiuotus kilometrus, kuris yra automatiškai apskaičiuojamas sistemoje ir mėnesio gale nuskaičiuojamas nuo darbuotojo atlyginimo arba kitu būdu apmokamas darbuotojo. Ši praktika suteikia darbuotojui daug mobilumo, nes jis neprivalo turėti asmeninio automobilio, o gali vykti į reikalingas keliones su darbdavio automobiliu ir abi pusės yra patenkintos.
Ar galimas ir atvirkštinis variantas – darbuotojų asmeninius automobilius dalytis darbo kelionėms?
Darbuotojas gali dalytis savo asmeniniu automobiliu tam tikromis nustatytomis valandomis, tuomet darbdavys moka darbuotojui kompensaciją už asmeninio automobilio naudojimą. Pavyzdžiui, pardavimų vadovas turi asmeninį BMW X5 automobilį, kuriuo jis daugiausia važiuoja į darbą ir namo ir jeigu jis žino, kad jis bus visą dieną biure, jis gali tas 8 valandas dalintis savo automobiliu. Tokiu atveju, kiti darbuotojai gali rezervuoti ir naudoti automobilį. Tai laikinai padidins autoparką ir leis efektyviau naudoti transporto priemonę.
Leisti pavyzdingai vairuojantiems darbuotojams vairuoti geresnius automobilius – kodėl gi ne?
Taigi, geresni automobiliai gali būti naudojami žaismingai paskatinti darbuotojus. Pavyzdžiui, naudojant jau minėtą vairavimo balą, rezervacijos sistema geresnį automobilį gali leisti naudoti tik geriausius balus turintiems darbuotojams.
Pasikalbėkime ir sužinokite ar mes galime būti jums naudingi.
Pabaigai, kaip manote kokie yra 3 didžiausi pokyčiai, kurių link juda mūsų sektorius?
Labai tikėtina, kad artimoje ateityje autoparkas bus perkamas kaip paslauga. Tai reiškia, kad automobiliai bus nuomojami, autoparko paslaugos teikėjas taip pat rūpinsis automobilių priežiūra, plovimu ir kitais dalykais. Tai bus kaip pilna autoparko paslauga.
Kitas svarbus dalykas yra lankstumas. Tai gi, net jei perkate pilną autoparko paslaugą, tikriausiai jums nereikia tiek daug automobilių vasarą kiek reikia jūsų piko sezono metu. Tai reiškia, kad teikėjas siūlys naudoti „einamąjį“ apmokėjimą. Galbūt kai kuriais mėnesiais naudojate tris, o kitais – dešimt automobilių ir mokate pagal tai kiek naudojote. Be to, tikiu, kad greitai kalbėsime ne apie autoparkus, bet apie mobilumą. Tai reiškia, kad vietoje automobilio galima imti dviratį, važiuoti viešuoju transportu ar kitaip, o mėnesio pabaigoje įmonė paprasčiausiai gauna konsoliduotą sąskaitą už visas naudotas paslaugas.
Trečias dalykas yra elektrifikacija. Tikiu, kad per ateinančius 20-30 metų vidaus degimo varikliai išnyks ir atsiras alternatyvūs kuro šaltiniai. Žinoma, pirmiausia tai atsitiks su dyzelinu, nes didieji miestai tiesiog uždraudžia dyzelinius variklius.
